vienukė

vienùkė sf. (2) NdŽ 1. DŽ žr. vienutė 1: Gydytojas pasisakė prieš ligonių laikymą vienukėse rš. 2. (neol.) Ser, NdŽ pažymys „labai blogai“, vienetas, vienetukas: Iš visų dalykų gaudamas vienukes, dvejukes, mūsų „genijus“ į savo draugus žiūrėjo labai iš aukšto rš.